Viskas yra malonė: Teresė iš Lisieux ir Dietrich Bonhoeffer. Dokumentinis filmas

Pagrindinis filmo klausimas yra šis:
“Ar žmogus yra išganytas dovanai teikiamos Dievo meilės dėka, ar dėl savo darbų?„Keturi istorijos įvykiai mums parodo, jog žmogaus nuteisinimo klausimas – žmogaus išgelbėjimas – yra esminis:

1 – 1517 m. spalio 31 dieną, vienuolis Liuteris ant koplyčios Vitenbergo pilyje durų Vokietijoje pakabino savo “95 tezes apie nuodėmių atleidimo dorybę„. Jis suabejoja Bažnyčios mokymu, kuris skelbia, kad Popiežiaus nuodėmių atleidimo raštas išlaisvina žmogų nuo visų nelaimių ir jį išgelbsti.
Jis pateikia mokymą apie dievišką malonę, skirtingą nuo Katalikų Bažnyčios mokymo: ‘Mūsų tikėjimas Kristumi neišlaisvina nuo darbų, tačiau greičiau nuo mūsų klaidingų nuomonių, tai yra nuo kvailų pretenzijų, kad išganymas įgyjamas dėl mūsų darbų.’

2 – Kaip teigia tėvas kapucinas Raniero Cantalamessa, Apaštalinio Sosto pamokslininkas, ‘Tridento Susirinkimas 1545 m. pateikia katalikišką atsakymą į klausimus, kuriuos iškėlė reformatoriai, skirdamas dėmesio ir tikėjimui, ir geriems darbams, gerbdamas abi sritis. Nesame išganyti tik gerais darbais, tačiau nesame išganyti ir be gerų darbų. Tačiau tikrovėje, kadangi protestantai vienpusiškai akcentavo tikėjimą, katalikiškas mokymas bei dvasingumas galiausiai sau prisiėmė nedėkingą pareigą gerus darbus laikyti būtinu asmeniniu įnašu išganymui laimėti. Pasekmės buvo tos, kad labai didelė dauguma katalikų nugyvendavo visą savo gyvenimą niekada taip ir neišgirdę aiškiai skelbiant apie dovanai teikiamą nuteisinimą tikėjimu, be kažkokių «tačiau» ir «vis dėlto».

3 – 1530 m. birželio 25 d., Augsburgo išpažinimu oficialiai pripažįstamas katalikų ir protestantų atsiskyrimas.

4 – 1999 m. spalio 31 d. toje pačioje vietoje Augsburge Romos Katalikų Bažnyčia ir Pasaulinis liuteroniškų bažnyčių susivienijimas kartu susitaria ir paskelbia: “Tik iš Dievo malonės, o ne dėl savo nuopelnų, mes esame Dievo priimami ir iš jo gauname Šventąją Dvasią, kuri atnaujina mūsų širdis bei kviečia daryti gerus darbus.„

Šio ekumeninio susitarimo turinį – nuteisinimą per tikėjimą ir Dievo malonę – nuostabiai išgyveno du dvasios mokytojai, viena – katalikė, o kitas – protestantas: Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausio Veido Teresė (1873-1897) – misijų globėja, bei Katalikų Bažnyčios pripažinta Bažnyčios mokytoja – ir pastorius liuteronas Dietrich Bonhoeffer (1906-1945), filosofas ir puikus teologas, hitlerinio režimo nužudytas 1945 m. balandžio mėnesį.
Šie žmonės savo raštais, savo patirtimi bei išgyventos kančios liudijimu mus nukreipia viena linkme: viskas yra malonė. Nuo šiol, vienintelis reikšmingas ‘darbas’ yra atsiduoti apvalančiai bei perkeičiančiai Dievo meilės dovanai. Dietrich Bonhoeffer ir Teresė iš Lisieux išgyveno šį visišką savo būties atidavimą į Dievo rankas:
Kai Dietrich yra uždaromas į kalėjimą, kai išsisklaido bet kokios viltys išeiti į laisvę, jis žino, kad vienintelis išsigelbėjimas – laisvai ir džiugiai priimti tą Dievo valią jam.
Teresė, jausdama besiartinančią pabaigą, žinodama, jog rimtai serga tuberkulioze, patirdama tamsiausius tikėjimo ir vilties išbandymus, yra įsitikinusi, kad tik pasiliekant mažutėle Dievo meilės akivaizdoje Dievas ateis jos pasiimti.

Šios dvi iškilios asmenybės einantiems ekumenizmo keliu puikiausiai patvirtina šį bendrą pareiškimą apie nuteisinimą per tikėjimą ir Dievo malonę, kuris buvo pasirašytas Augsburge 1999 m. spalio 31 d., bei gali padėti jį įgyvendinti.

2007 m. kovo mėn.
Net for God
Klausimai pasidalinimui ir diskusijai:
1. Ar aš, panašiai kaip Liuteris, savęs paklausiu: “Ar esu iš tiesų išgelbėtas? Ką man šiandien reiškia Jėzus Kristus? Kokios yra mano išgelbėjimo pasekmės?„
2. Tavo nuomone, kaip skirtingų konfesijų krikščionys galėtų siekti savo Bažnyčių vienybės?
Užtarimo malda:
Viešpatie Dieve, meldžiame už visų konfesijų krikščionių vienybę, kad Jėzaus malda “Tegu visi bus viena„ pagaliau išsipildytų. 
Dievo Žodis:
“Ganau tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.„ (2 Kor 12, 9)

Dalintis: